kupelė

kùpelė sf. (1) 1. J, K.Būg, Ms, Skd rugių ar kviečių guba: Geri rugiai – kùpelę prie kùpelės sustatėm Šts. Visas kùpeles vėjas išvartaliojo Šts. Gubė vasarojo, rugių kùpelė Als. Kùpelė sudedama maždaug iš dešimt pėdų KlvrŽ. ^ Merga kaip kùpelė – tiek paritus, tiek pastačius Rt. 2. linų ar vasarojaus guba: Miežius, avižas, pupas nupjovę stato į kùpeles J. Ir pristatyk tu man tiek daug linų kùpelių Nv. Avižas į kùpeles krauna Als. 3. Grg sukryžiuoti pagaliai ant stogo viršaus, kad vėjas gūbrio nenudraskytų, žergės, kriogis: Kad vėjas spalių nenunešiotų, ant stogo deda kùpeles Dr. Uždėsiam skiedų stogą – nė kupelių nebereiks Krtn. 4. kauptukas: Nusipirkau kupelę bulvėms kupelioti Grg. 5. P bot. paprastoji jonažolė (Hypericum perforatum).